Tautvilė 💙

Prasidėjus vasarai grįžtame su visų taip mylima rubrika – „People of Vingis“. Šiandien norime Jums pristatyti mūsų ryškaus ir tvirto charakterio merginą – Tautvilę Bičkutę.

Esu kilusi iš pačio geriausio miesto – Šiaulių, sako Tautvilė. Nuo pirmos klasės ji prisijungė į vaikų ir jaunimo tautinių šokių ansamblį „Šėltinis“, vadovaujamą jos labai mylimų vadovų – Violetos ir Romualdo Laugalių, o dabar naujosios vadovytės Gretos. Baigusi mokslus Šiauliuose mergina išsikraustė į Vilnių ir pasirinko studijuoti interjero dizainą. Šiuo metu Tautvilė mokosi Baltijos technologijų institute grafikos dizaino.

Kaip atradai Vingį? Kodėl būtent jis ir kuo Vingio kolektyvas išskirtinis?

Į Vingį norėjau patekti dar būdama mokykloje, prisiklausydavau tėčio ir dėdžių pasakojimų apie Aukštadvarį, krikštynas ir visas Vingio tradicijas, kaip smagu jaunystėje jiems buvo. Tik atėjusi čia supratau, kodėl taip nostalgiškai yra kalbama apie šį ansamblį. Vingis ir yra išskirtinis tuo, kad visą gyvenimą prisiminsi čia nutikusius nuotykius. Visos tradicijos, laikui bėgant, tiesiog įauga į kraują ir tam tikra prasme tampa tavo gyvenimo būdu. Manau, kad Vingis atrado mane, o ne aš jį. Tiesiog sekiau šeimynos pėdomis.

Žinome, kad tavo šeima yra labai artimai susijusi su Vingiu. Ar gali pasidalinti?

Žinoma 😊 Pirmasis su Vingio tradicijomis susipažino mano tėvelis. Čia sutiko dar du tokius pat Vingiui atsidavusius bičiulius, kurių draugijoje mes su broliu augome. Taigi, visi šitų trijų draugelių vaikai taip pat esame vingiečiai: aš, mano brolis, pusbrolis ir dar vienas tuo metu buvęs artimas draugas. Būtent šitame ansamblyje brolis sutiko savo žmoną, ir mano vyras surado mane. Išvada tokia – Vingis sujungia sielas ne tik meilei, bet ir amžinai draugystei 😊

Kokia buvo pirmoji diena Vingyje?

Pirmą dieną (nepamenu ar buvo atranka, ar ne) prisimenu, kad į Vingio patalpas atvažiavau kartu su broliu ir jo žmona, nes norėjau padėti jiems susinešti daiktus ar rūbus po kažkokio koncerto. Vingio patalpos didelio įspūdžio, aišku, nepaliko, bet tuomet pirmieji prie manęs pasisveikinti atėjo dabar jau mano vyras Paulius ir labai artimas draugas Augustas. Rinkosi visi vingiečiai į repeticiją, o aš tiesiog stebėjausi kaip šiltai ir gražiai visi bendrauja, koks tai yra šiltas ir stiprus ryšys. O labiausiai, turbūt, tuo metu sužavėjo vingietiškas pasisveikinimas – bučinukas 😊

Kiek metų esi Vingyje ir kokias pareigas teko užimti?

Dabar eina jau šešti 😊 Kol buvau valdyboje, buvau fotobankas, dariau įvairius maketus, kurį laiką teko ir su socialinių tinklų antraščių tekstais padirbėti.

Koks yra tavo asmeninis įsimintiniausias, smagiausias Vingio nutikimas?

Buvo pirma mano kelionė su Vingiu į Lenkiją, praėjus jau kelioms kelionės dienoms labai norėjau pailsėti ir pamiegoti, bet nemiegojau visą naktį, nes už sienos taip garsiai kalbėjo vadovas Donatas su Tomas, kad nebeištvėrusi apie 7 val. ryto griežtai nuvariau vadovą miegoti 😀 tuo metu buvau pikta, o dabar smagu prisiminti ir pasijuokti 😀

Koks tavo mėgstamiausias šokis?

„Žaliasis kiemelis“!! Na, o iš tokių linksmesnių – „Galalių gegužinėj“ ir „Tirviljonas“.

Gal nori perduoti kam nors linkėjimus?

Linkėjimai mano cat mom draugytei Kotrynai Jurevičiūtei ❤

Ar kolektyve yra/buvo narys, į kurį stengiesi lygiuotis?

Taip. Žinoma, pirmiausia tai norėčiau lygiuotis į savo tėvelį – griežtas, bet teisingas, užsispyręs, bet be galo didelės širdies. Na, o jeigu kiek iš artimesnių laikų pavyzdžių man, turbūt, būtų Agnė Stonė. Visada žavėjausi jos paprastumu ir moterišku švelnumu, kurį labai gražiai išreikšdavo ne tik scenoje, bet ir už jos ribų.

Be ko Tautvilė yra neatsiejama?

Telefono, bambėjimo ir maisto 🤭

Trys žodžiai kurie geriausiai apibūdina tave?

„Ir vėl valgai“ 😄

Geriausias patarimas, kurį teko girdėti?

Labai įsiminė tėčio man paliktas raštelis „Atsimink, kad esi žemaitė“, turbūt dėl to, kad man kartais trūksta to žemaitiško užsispyrimo 😊