Tadas 💙

Lapkričio mėnesio veidas – Tadas iš Rietavo. Vingyje – akordeonistas antrus metus, o neformalioje aplinkoje – visada paruošęs vieną kitą bajeriuką. Net ir šiam pokalbiui paruošė vieną, prašė raštiškai ne tik žodžius įprasminti, bet ir kai kuriuos veiksmus, pavyzdžiui, kai jis juokiasi skliausteliuose pažymėti, kad iš tikrųjų juokiasi. Tadui prireikė rugpjūčio mėnesio Aukštadvario stovyklos, kad galutinai susirptų kaip vingietis, bet susirpęs nepasididžiavo – akordeonu prie laužo užgrojo kartu su legendiniais visų laikų seniais. Tadas sako, kad mėgstamiausia jo tradicija yra gimtadienių šventimas repeticijų metu, kadangi tai yra vienas iš tų būdų sutelkti visus dainininkus, muzikantus ir šokėjus į vieną būrį, su jais pasišnekučiuoti ir tiesiog pabūti kartu. Ir pabrėžia: „Būtų smagu dažniau taip visiems kartu susiburti“. Ką dar pasakoja Tadas?

Kokia yra tavo kelionės Vingyje pradžia?

Buvau Mechanikos fakulteto fuksų stovykloje, į kurią atsivežiau akordeoną. Mums, fuksams, reikėjo paruošti krikštynų pasirodymą, o mano akordeonas sugedo, todėl Emilija Sviklytė, muzikantė iš Vingio, paskolino savo atsivežtą akordeoną. Vėliau vyko tų krikštynų vakarėlis, kuriame plačiau išsišnekėjau su Emilija, ji paminėjo Vingį ir kad jo veikloje dalyvauja ir taip pakvietė mane į ją įsitraukti. Pamenu, pažadėjau ateiti į atrankas duodamas „pinky promise“. Bet atėjus Vingio atrankų laikmečiui, aš kažkaip sugalvojau, kad nebeisiu į jas, nes labiau norėjau į sporto klubą eiti, atrodė, kad Vingiui nebus laiko. Bet tada kažkokį vakarą susimąsčiau ir prisiminiau, juk aš „pinky promise“ daviau, reikia tęsėt savus pažadą, tad tiesiog parašiau Emilijai žinutę, pasiteiravau apie repeticijas ir galiausiai, atėjau į vieną iš tų lapkričio mėnesio repeticijų.

Pamenu, atėjo Dainius, tai iš pradžių jam pagrojau, po to atėjo vadovas Kęstutis, tada ir jam pagrojau. Atrodo, pakankamai normaliai pagrojau, tai ir priėmė mane. Tarp kitko, grojau „Bohemijos rapsodiją“, bet tik pirmas dvi dalis, nes jas buvau gana neblogai pramokęs, man jos kaip kokia gulbės giesmė buvo, kur jau daugiau nieko kiečiau nebūčiau pagrojęs (šypsosi).

Kokia buvo pirmoji diena Vingyje?

Mano pirmoji diena Vingyje ir buvo ta, į kurią atėjau lapkričio mėnesį. Parodžiau ką moku, o tada vadovas paklausė ar noriu prisijungti prie kolektyvo ir iš karto paklausė: „tai ar šiandien būsi repeticijoj?“. Kadangi 45 minutes ir taip prabuvau, tai galvojau, ką čia važiuosi namo, pasilieku...

O apie jausmą po repeticijos, net nežinau, jis normalus buvo, pakankamai sunku pasakyti. Kadangi aš nemėgstu įvairių patirčių įvertinti per greitai, reikia šiek tiek daugiau laiko, kad susidaryčiau tą bendrą vaizdą, todėl tiksliai atsakyti negaliu.

Praėjo jau metai, kai esi Vingio narys, šioks toks bendras vaizdas turėjo susidaryti, tad kas dabar motyvuoja pasilikti Vingio ansamblyje?

Smagi čia chebrytė (šypsosi). Smagu groti, net jei ir tautinė muzika nėra mylimiausias gyvenimo dalykas, smagus kolektyvas. Tai veikla, kuri padeda nepamiršti instrumento (akordeono) technikų ir šiaip, tai kitokia veikla nei studijos universitete ar sportavimas sporto klube. Meniškai pasakysiu (juokiasi), smagus kolektyvas ir asmeninių įgūdžių tobulinimas – nuostabi formulė.

Ką patartum ateinančioms kartoms, naujokams?

Ir man taip buvo, turbūt ir kitiems kolektyvo nariams, bet yra tokia fazė, kurioje pradedi savęs klausinėti, ką aš veikiu šitam kolektyve, prasideda svarstymai ir abejojimai. Dėl šios fazės, ko gero, žmonės ir palieka Vingio kolektyvą. Tad tiesiog siūlau šiek tiek palaukti, netgi pasikankinti toje fazėje ir tiesiog išlaukti Aukštadvario ir tada viskas bus va 👍.

Ką reiškia pirmą kartą būti Aukštadvaryje?

Aš tikėjausi, kad Aukštadvaryje bus labai sunku, visi prigąsdino, kad reikės prižiūrėti laužą ir šiaip, į stovyklą atvažiavau ne iki galo gerai nusiteikęs. Bet Aukštadvaryje supratau, kad į naujokus esami ir senieji kolektyvo nariai žiūri labai palankiai, juos palaiko, paprastai tariant, žiūri kaip į lygiavertį žmogų, o ne kaip į gryną naujoką (juokiasi). Man tiesiog patiko malonus vingiečių požiūris į naujokus. O šiaip vienas maloniausių mano Aukštadvario momentų yra tas, kai išsikrovus kolonėlei, nusprendžiau į rankas paimti savo akordeoną ir tiesiog be ilgų dvejojimų užgrojau su juo.

Koks yra juokingiausias, netikėčiausias dalykas, kurį darai ir gal net nežinai kodėl tiksliai darai?

Einu į sporto klubą su guminėmis šlepetėmis. O priežastis paprasta. Darant kai kuriuos pratimus, man, kaip žmogui su ilgomis kojomis, batas su aukštu padu trukdo taisyklingai atlikti techniką, kai kuriuose pratimuose tiesiog linkstu į priekį. Noriu tapti tuo žmogumi, kuris kažkam sakys: „ei, žiūrėk, ten kažkas su tapkėm sportuoja, bet jis kietai varo“, nes dabar vis susilaukiu įvairių žvilgsnių.

O dar vienas juokingas faktas apie mane yra toks, kad barzdą skusdavau tik pirmadieniais ir būtent tik prieš Vingio repeticiją. Galvojau, kad aš toks vienas esu, bet pasirodo, Simonas irgi taip daro, tik jis kas dvi savaites nusiskuta, nes tik tada į Vingį iš Panevėžio atvažiuoja.

Koks yra Tado „Starter Pack“?

Juostinis fotoaparatas, akordeonas ir juokingų, legendinių arba kaip tik kvailų internetinių vaizdo įrašų impersonifikacija.

Kaip sugalvojai užsiiminėti analogine fotografija, ar seniai tuo užsiimi?

Greitai bus du metai. O sugalvojau, nes tiesiog turiu draugų, kurie dalindavosi analoginėmis fotografijomis socialinėse erdvėse, man kažkaip labai įdomiai ir gražiai atrodė ir užsinorėjau pats tokias nuotraukas paveiksluoti. O tada tiesiog pradėjau labai domėtis, jaučiu, kad labai „užkabino“, nes, atrodo, kad daugiau kito tokio dalyko, apie kurį būčiau taip stipriai susidomėjęs, dar nėra buvę. Netgi naktimis skaitydavau visokius straipsnius ir patarimus apie tai. Ir šiaip, Vingis yra labai puikus šaltinis išgauti įdomius analoginės fotografijos kadrus.

Ar jau yra tekę patirti kokių nors nepasisekimų koncerto metu?

Yra tokia istorija iš vasario 16-osios koncerto. Užkulisiuose stovėjom aš, Juozas ir Dainius. Dainius kažkur išėjo ir savo akordeoną davė Juozui. Tuomet likom užkulisiuose stovėti tik aš ir Juozas. Juozas perdavė akordeoną man ir išėjo į sceną koncertuoti. O aš taip ir likau stovėti ne tik su savo, bet ir su Dainiaus akordeonu. Supratau, kad juk ir man reikia eiti koncertuoti, visaip galvojau ką daryti. Girdžiu, groja kūrinio „Užaugo berželis“ (nepataikydamas į natą niūniuoja) pradžia, tai tiesiog nusprendžiau kažkur palikti Dainiaus akordeoną ir greitai išbėgau į sceną, nors buvo minčių jau nebeiti į ją.

Kokios yra tavo mėgstamiausios lietuviškos grupės/atlikėjai?

Solo ansamblis, Foje ir Aleksandras Makejevas.

Gal kažkam linkėjimus?????

Augiui ir Gvidui perduodu linkėjimus, nes per orientacines buvo smagus laikas (rodo širdutę).