Naujokų krikštynos 2026!
Naujieji nariai - fuksai - įveikė dar vieną Vingio išbandymą.
5/28/20262 min skaitymo
Jau antrus metus iš eilės VILNIUS TECH sporto ir poilsio bazėje, įsikūrusioje numylėtame vingiečių kampelyje - Aukštadvaryje, įvyko viena svarbiausių ansamblio tradicijų – naujokų krikštynos. Gegužės 23 dieną fuksai leidosi kelionėn po paslaptingą salą, kur juos pasitiko ne tik vasariškai saulėtas ir šiltas oras, bet ir vingiečių paruošti išbandymai, pareikalavę budrumo, drąsos ir komandiškumo.
Vingio krikštynų tradicija yra viena svarbiausių patirčių kiekvienam naujam ansamblio nariui. Jų metu naujokų laukia įvairios užduotys ir išbandymai, skatinantys pažinti ne tik save, bet ir vieniems kitus. Daugeliui ši diena tampa proga įveikti baimes, o kankinantis pradinis jaudulys greitai virsta juoku, geromis emocijomis ir nepamirštamais prisiminimais.
Šių metų naujokas Julius, kuriam Vingis pažįstamas nuo pat vaikystės, džiaugiasi galimybe susipažinti artimiau su ansambliu:
„Labai gerai praleidau laiką ir sužinojau daugiau apie Vingį. Ir pasilinksminom, ir jaukiai padainavom prie laužo. Jau pirmadienį norėjau grįžti į Aukštadvarį.“
Fuksytė Germantė pasakoja, kad krikštynų diena ilgam išliks jos atmintyje. Ši diena buvo kupina stiprių emocijų ir nepamirštamų akimirkų, o prisijungimas prie tokios bendruomenės jai suteikė labai daug laimės:
„Iš tikrųjų, sunku žodžiais nusakyti tai, ką jaučiau tą dieną. Ne vienas vingietis minėjo, kad priesaiką rėkiau garsiau už kitus, o visi buvę žino, kad krikštynų pabaigoje man upeliais riedėjo džiaugsmo ašaros žinant, kad esu dalis šios didelės, nuostabios šeimos.“
Nors Gvidui vingiečių išbandymas pasirodė tikrai ne rožėmis klotas, jis šią dieną prisimena su šypsena ir laukia kito susitikimo Aukštadvaryje:
„Visa diena buvo kupina džiaugsmo ir jaudulio. Užduotys buvo labai žiaurios, bet po jų liko tik geri prisiminimai. Jaučiuosi, kad esu Vingio šeimos dalis. Labai esu dėkingas už šią dieną ir laukiu nesulaukiu vasaros stovyklos Aukštadvaryje."
Savo įspūdžiais dalijasi ir muzikantė Elzė, kuri labiausiai išskiria vingiečių bendruomeniškumą bei vienas kitų palaikymą:
„Tą dieną atrodė, kad visi fuksai eina išvien: šiek tiek išsigandę, bet linksmi ir palaikantys vienas kitą. Jaustis vienišai atrodė neįmanoma. Džiaugiuosi, jog galiu būti viso šito dalimi ir prisijungti prie tradicijų!“
Taip pat šios krikštynos išsiskyrė savo ypatingumu antramečiams vingiečiams, kurie dar praeitais metais buvo fuksų vietoje, o šiais metais jau patys organizavo ir viską stebėjo iš kitos perspektyvos. Vieni iš tokių buvo Oskaras ir Kotryna, kurie tiesiog mėgavosi fuksų emocijomis:
„Nebebuvau užrištomis akimis kaip pernai, todėl galėjau iš šono stebėti ir mėgautis fuksų emocijomis. O smagiausia dalis – vakaras prie laužo, kai kol dar „karšti“ įspūdžiai, pasikalbėti apie jiems įsimintiniausias užduotis.“
„Visa diena prabėgo žaibišku greičiu, kupina gražių emocijų, o ne kartą nuriedėjo ir ašara, matant vingiečių bendrystę, tradicijas bei kuriamą ir puoselėjamą stiprų bendruomeniškumo jausmą.“
Praėję vargo kupiną salos pakrantę, tapę kūrybine drobe vingiečių fantazijai bei išbandę jėgas atvirame vandenyne, fuksai paruošė nuotaikingą dainų popuri su šokiu ir pasirodymu. Taip pat sulaukėme ypatingos dovanos - kirvio, ant kurio išgraviruotos kiekvienam vingiečiui brangiausios Vingio himno eilutės. Tikimės, kad šis kirvis tarnaus ilgai ir visuomet išliks tvirtas bei aštrus.
Šiais metais salos išbandymą įveikė 12 fuksų. Nuoširdžiai sveikiname naujuosius narius ir, kaip sakė prezidentas Paulius, linkime niekada nepamiršti priesaikos, kurią davėte Vingiui. Didžiausios sėkmės!
