Martynas 💙

Nuostabusis, sumanusis ir inovatyvusis Vingio vokalo vadovas, žmogus MP3 – Martynas Vilpišauskas. Vingyje jis ne taip ir ilgai, nuo 2015, tačiau visi sutinkame, kad Martynas savo inovatoriškomis idėjomis ir skardžiu juoku ne kartą padailino Vingį. Jis sako, kad mėgstamiausia tradicija Vingyje yra „Darom tradiciją!“, kurios metu susiburiame į vieną didelę šeimyną ir nuteikiam vieni kitus sėkmingam pasirodymui. Ką dar pasakoja vadovas Martynas?

Kaip muzika atkeliavo į tavo gyvenimą?

Būdamas maždaug aštuonių metų, kuomet vis dar gyvenau Lietuvoje, pradėjau lankyti muzikos mokyklą Kaune, kurios iš tiesų tiesiog nemėgau. Versti manęs gal nieks ir nevertė, bet gražiai link ten stūmė tėvai. Vėliau, nuo kokios ketvirtos klasės pradėjau po truputėlį suprasti, kas tai yra muzika ir dėl ko aš tai darau ir galų gale, man tai tikrai pradėjo labai patikti. Tačiau beįsijaučiant į tą visą muzikinę veiklą, su tėvais išvykome gyventi į Angliją. Išvykau, kai man buvo 15 metų, paauglystė, kai pradeda rūpėti visai kitokie dalykai, todėl tai buvo ne pats geriausias momentas. Išvažiavus keletą metų buvo sunku, bet prisitaikiau ir galiausiai atradau tą muziką, kurią paskui ir tęsiau. Mokiausi tuomet dainavimo ir aranžuočių darymo, o kai tai pasidarė tikrai labai įdomu, nusprendžiau stoti į muzikos akademiją Anglijoje. Pabaigiau bakalaurą, o tuomet įstojau į kitą universitetą ir pabaigiau magistrą, kurio metu įgijau kompozitoriaus laipsnį. Taigi, ta tikroji muzikinė branda vyko ne Lietuvoje, bet užsienyje ir buvo momentų, kai man ten labai labai patiko, bet visgi niekada nesijaučiau ten šimtaprocentinis britas. Misiją grįžti į Lietuvą visada turėjau savo galvoje, todėl atėjus 2015 metų vasarai, kuomet baigėsi visi koncertai ir pasirodymai Anglijoje, o draugė išvažiavo studijuoti į Ispaniją, tiesiog nusprendžiau grįžti į Lietuvą.

Nuo tos akimirkos, kai grįžau į Lietuvą, nė karto nepasigailėjau, nė kiek.

Kaip atradai Vingį? Ir kuo jis sužavėjo, kad visgi likai jame?

Vingį atradau per savo pažįstamą ir kolegą Artūrą Noviką. Pas jį lankiau džiazo mokyklą, turėjau ir pamokų, kai buvau paauglys, o kai grįžau į Lietuvą, aš pas jį įsidarbinau mokykloje ir jis iš karto man prasitarė, kad lyg ir Vingio vokalo vadovas išeina ir jiems reikia naujo veido. O pats, tarp kitko, Artūras Novikas buvo Vingio vokalo vadovas tikrai labai seniai ir jis pažinojo Rimutę. Tai jis ir buvo mano tas kontaktas, kuris suvedė mane su Rimute. O toliau kažkaip viskas greitai įvyko: susitikau su vadove, ji keletą žodžių ir viskas - mane priėmė tarsi išsibandyti, bet likau 🙂.

Klausimas nelengvas atsakyti kodėl likau, bet manau, kad pirmiausia dėl žmonių, visų tų veiklų ir tradicijų, kompanijos – visų tų dalykų, kurie vyksta viduj. Ir tiesiog atmosfera čia yra tokia labai labai palaikanti. O antroj vietoj yra ir tie muzikiniai dalykai, per kuriuos galiu save išreikšti.

Kokį matai Vingį ateityje?

Kiekvieną kartą, kai vyksta koks renginys, kuriame su Vingiu turime ruošti naują programą, ar tai pavyzdžiui, “Kadagys”, ar tai “Linksminkimos”, ar mūsų jubiliejus, visą laiką prie to klausimo prisėdi ir galvoji ką mes darysime dabar, ką mes galime sukurti. Iš mano perspektyvos ir vokalo prasme, man beprotiškai patinka, kad Vingio pasirodymai juda į modernią terpę ir tas mane “veža”. Iš to, kaip Vingis koncertuoja, ką dainuoja, aš manau, kad modernesnis rūbas bus vis ryškesnis ir ryškesnis. O kalbant apie Vingio vidinius dalykus, penki metai nuo dabar, manau, kad niekas nesikeis - lygiai tos pačios linksmybės ir galimybės. Ši dalis nepasikeis, ji tiesiog bus.

Panagrinėjus tavo diskografiją (jeigu taip galima pavadinti), galima suprasti, kad vis dėlto vyrauja įvairių žanrų muzika, bet visgi kuris žanras yra mylimiausias?

Mylimiausias žanras vis tiek yra džiazas. Aš manau, kad jo neišduodu, nors ir kuriu ar atlieku įvairią skirtingą muziką, tiek Vingyje, tiek su grupe ar solo, bet tos džiazo šaknys, jos manyje tikrai kažkur yra, ir galbūt netiesiogiai, bet jos visuomet prasiskverbia. Tas skambesys mane labiausiai žavi.

Trys mylimiausi visų laikų atlikėjai:

Kaip bebūtų keista, jie nesusiję su džiazu, bet:

Michael Jackson – popmuzikos dievas,

Prince – funk’o dievas,

Ray Charles – bliuzo dievaitis.

Kaip manai, kokia bus lietuvių liaudies dainų ateitis?

Jaunimas dažniausiai neklauso klasikinės muzikos, o renkasi popmuziką, bet tai nereiškia, kad kada nors klasika išnyks. Todėl manau, kad su liaudies dainomis ar šokiais yra lygiai taip pat. Nesvarbu, koks yra populiarumas tų dainų ar šokių, jie, manau, visą laiką bus dalis mūsų gyvenimų, kadangi yra pakankamai žmonių, kad tas dainas propaguotų ir pritaikytų šiandieniniam pasauliui. Vingis vienas iš tų pavyzdžių. Tai yra pakankamai, kad liaudies muzika toliau gyvuotų.

Martyno “Starter Pack”:

Pianinas, ausinės, mikrofonas.