Laurynas 💙

Įsibėgėjus šiltai vasarai sveikinamės su kolektyvo šokėju – Laurynu Čižu. Tai pavyzdinis šokėjas vaikinų sudėtyje, be kurio jau nebeįsivaizduojame ir pačio Vingio. Linksmos ir siautulingos sielos vaikinas, be kurio nebūtų tiek daug nuotykių repeticijų ir koncertų metu ✨. Lauryną ir Vingį sieja graži istorija, tad kviečiame skaityti toliau...

Esu kilęs iš Vilniaus, Fabijoniškių mikrorajono. Šokau nuo pirmos klasės mokyklos ansamblyje ,,Papartėlis“, vėliau Vilniaus karininkų ramovės ansamblyje ,,Neris“, kol galiausiai atsidūriau ,,Vingyje“. Vingį prisimenu dar mokyklos laikais, kai įvairių švenčių metu, tekdavo šokti drauge su Vilniaus kolektyvais – jie atrodė labai techniški, mokėdavo puikiai ,,išvaidinti“ šokį, kad patikėtum šokio autoriaus mintimi – tai labai mane žavėjo, todėl tą bandau atkartoti ir šiandien 💙.

Vienas iš ankstyviausių prisiminimų, dar visiškai mažiukui būnant, atsimenu buvo šokis, kai kartu su Vingio šokėjais vaizdavome, tarsi, šeimą. Mane mažiuką, gal pirmoką-antroką, turėjo pakelti ir apsukti – man tuomet šokėjai atrodė tokie ,,dideli ir suaugę“, tačiau tuo pačiu labai draugiški – ir pakalbino, ir pajuokavo – mane – vaiką - labai sužavėjo. Vėliau, man augant, pastebėjau ir techninę šokio pusę - Vingis atrodė šokantis sudėtingiausius ir greičiausius šokius, o patekimas į jį atrodė tarsi neįmanoma, bet trokštama siekiamybė.

Vingis buvo svajonė, tačiau atrodė sunkiai įgyvendinama, nes studijavau Vilniaus universitete. Net nebuvo kilusi mintis, kad galėčiau ateiti į atranką ir bandyti patekti. Tačiau, dėka savo merginos Martos, sudalyvavus vasaros stovykloje Aukštadvary, paskatintas tuometinių šokėjų ir vadovės, išbandžiau save atrankose ir patekau į Vingį, dėlto labai savimi didžiuojuosi 🤗. Tiesa, nors ir nestigo pasitikėjimo savimi atrankose, vėliau repeticijose dar teko labaiiiiiiii daug ko išmokti – ačiū vadovams už tai!

Dar dabar prisimenu vadovės žinutę telefone, kad patekau ir esu laukiamas pirmoje repeticijoje. Na, o šį rudenį prasidės penkti metai ansamblyje – ech, kaip greitai laikas bėga...

Koks yra tavo asmeninis įsimintiniausias, smagiausias Vingio nutikimas?

O jų buvo daugybė. Sunku būtų net išskirti vieną – koncertai, Aukštadvaris, porepeticinės linksmybės. Manau, vienas smagiausių prisiminimų – kelionė į Jūžintus. Tai buvo vienas iš pirmų mano koncertų ir tuo pačiu, viena iš pirmų šiek tiek tolimesnių kelionių su Vingiu. Toje kelionėje artimiau susibendravau su šokėjais, o važiuojant atgal labai smagiai pabendravome su vadovu Donatu, ką reiškia Vingis, šokis ir tradicijos. O dar ir labai daug juokų buvo kelionės metu, vienas tokių, radus vadovo Kęstučio džemperį, kuomet skubėjau jam jį grąžinti. Prisiminimas iš didžiosios P. 😊

Ką reiškia pirmą kartą būti Aukštadvaryje?

Sunku. Labai sunku. Labai labai sunku. O jeigu dar lyja – sėkmės kirsti medžius ir rūpintis laužu, kad jis neužgestu laisvu tarp šokių repeticijų metu 🔥. Atsimenu, būdavo taip, kad atsikeli ryte, nesupranti, kaip atsiduri prie laužo ir krauni malkas į laužą, nes tuoj į repeticiją ir bėgį į ją, kad tik nepavėluoti. Ir taip kiekvieną rytą. Kaip koks automatas. Tačiau įveikus pirmą Aukštadvarį jau niekas nebėra baisu. Bet užtat naktiniai vakarėliai atperka tas kančias. Hihi 😁.

Ar kolektyve yra/buvo narys į kurį stengiesi lygiuotis?

Pavyzdys man yra Augustas Purvis – dar pirmojo Aukštadvario metu kalbėjome, kiek mums daug reiškia šokis ir atsidavimas jam bei Vingio ansambliui. Kai tik jaučiu, kad kažkaip šokis tolsta nuo manęs, prisimenu mūsų pokalbius ir susikaupiu, nes žinau, kad tautiniai šokiai man yra labai svarbu. Taip pat, turiu paminėti ir Emilį, nes šokių aikštelėje, mes tarsi lengvai kartas nuo karto ,,pakonkuruojame“, kai stebime vienas kitą ir skatiname vienas kitą pasitempti, susikaupti ir techniškiau sušokti. Tai leidžia man tapti geresniu šokio metu 😉.

Tavo akimis, ko reikalauja tautinis šokis?

Manau, kad tautinis šokis prasideda repeticijų metu. Žiūrovas mato sukurtą galutinį produktą, tai kas tampa kūnu sunkaus darbo dėka repeticijų metu. Todėl, manau, tautinis šokis reikalauja atsidavimo ir pasišventimo jausmo, nes tik tuomet galima sukurti galutinį produktą – tautinį šokį, kuriuo žavisi žiūrovas.

Koks tavo mėgstamiausias šokis?

Mano mėgstamiausias šokis yra ,,Jurginų valsas“, jame yra ir vaidinimas, ir lėta valso dalis, bet šokis baigiamas greita polka – kažkodėl man jis labai patinka. Tačiau jeigu reikėtų išrinkti Vingio šokį – tai būtų ,,Padūkėlis“. Labai gaila, kad Vingyje jo dar neteko man šokti – bet galbūt vieną dieną (tikiuosi vadovai mato, nes labai norėčiau sušokti 😉).

Gali nori perduoti linkėjimus?

Siunčiu linkėjimus seniems geriems, jeigu dar kažkiek gyviems, Need For Speed rato žmonėms, tai buvo pirmoji mano Vingio artimų draugų grupelė, kuri leido greičiau įsitraukti ir įsilieti į ansamblio vidaus gyvenimą. NFS for life 💙.

Mėgstamiausias tautinis kostiumas?

Nauji pilki aukštaitiški, nes tai pirmas kostiumas pasiūtas pagal mane – puikiai siuvėjas Vilius pasiuvo 😉.

Be ko Laurynas yra neatsiejamas?

Laurynas. Eina. I. Krautuvę. Agurkų (skaityti didžiąsias raides).

Koks tavo mėgstamiausias animacinis veikėjas?

Žmogus-voras – net kostiumą teko įsigyti 🕷.

Kokia tavo mėgstamiausia laisvalaikio veikla?

Pailsėti gamtoje su Marta, kur nors ramiai, toliau nuo Vilniaus šurmulio, kur neskamba automobilių kuriama ,,simfonija“, kur nėra betono ,,džiunglių“ ir kur gyvūnija dar laisvai vaikšto 🌿.

Trys žodžiai kurie geriausiai apibūdina tave?

Linksmas. Rūpestingas. Plepus.

Kokia savaitės diena yra tavo mėgstamiausia?

Trečiadienis – nes geresnio jausmo suprasti, kad praėjo pusė savaitės – nėra. Nuo mokyklos laikų trečiadienis labiausiai patinka – kažkaip ir labiausiai sekasi trečiadieniais.

Svajonių šalis, kurią norėtum aplankyti?

Labai norėčiau į Jordaniją ir pamatyti jos stebuklą Petrą – galbūt vieną dieną ✨