Kasmetinė Vingio vasaros stovykla ,,Aukštadvaris"

„Sako, kad be Vingio negyvensi,
Sako, kad be Vingio nesmagu,
Sako, kad be Vingio greit pasensi,
Sako, kad be Vingio nėr draugų”

Štai ir praėjo taip ilgai laukta, kasmetinė Vingio vasaros stovykla, ,,Aukštadvaris“. Kaip ir kiekvienais metais, pirmoji rugpjūčio savaitė mums reiškia, kad prie Aukštadvario miestelio esančioje VILNIUS TECH sporto ir poilsio bazėje, sugužės daugybė esamų ir buvusių vingiečių. Tai laikas, kuomet repeticijose liejasi prakaitas, o vakarais – juokas, muzika ir šilti pokalbiai prie laužo, kurie nenutrūksta iki paryčių.

Tokia stovykla buvo pirmoji mūsų vokalo vadovei Marijai, kuriai kiekviena diena buvo kupina muzikos, repeticijų, nuovargio, skambaus juoko ir prasmingo bendravimo:

„Dainos skambėjo dieną ir naktį, o vakarais, laužo šviesoje, gimė draugystės ryšiai ir nuoširdūs pašnekesiai. Buvo nepaprastai džiugu stebėti, kaip kiekvienas ansamblio narys tobulėja – ir kaip atlikėjas, ir kaip bendruomenės dalis. Iš stovyklos išsivežiau ne tik profesinę patirtį, bet ir stiprų jausmą, kad „Vingį“ jungia ne vien muzika ir šokis, bet ir nuoširdus žmogiškas ryšys.“

Vadovei antrino bei savo įspūdžiais pasidalino ir muzikantė Ieva bei šokėja Gabrielė:

„Man asmeniškai šis Aukštadvaris siejasi su žmonių pažinimu. Be galo smagu, kai stovyklos metu gali sustiprinti jau esamus ryšius, užmegzti naujas draugystes ir geriau pažinti kiekvieno savybes.“

„Šis Aukštadvaris buvo tikrai kitoks - fiziškai kiek lengvesnis, džiugino gausybė fuksų. Iki šiol prisimenu pašnekesius prie laužo, merginų vakarą ir tą nuostabų vaizdą, pasitinkant rytą pirtyje.“

Kaip ir kasmet, stovykla labai ypatinga buvo naujiems ansamblio nariams, kurių šiais metais buvo išskirtinai daug. Atskiri padėkos žodžiai keliauja gausiam šių metų fuksų būriui, kuris, negailėdamas savo jėgų, atliko svarbiausias pirmamečių pareigas Aukštadvaryje – kūrė ir prižiūrėjo stovyklavietės laužą bei rūpinosi švara ir tvarka repeticijų salėje, kurioje prakaitas liejosi laisvai. Vienas tokių ,,fuksiukų“ buvo Vilius:

„Atvykdamas į Aukštadvarį, galvojau, kad tai bus tik dar viena stovykla, tačiau labai klydau. Šioje stovykloje buvau apsuptas labai šiltų ir malonių žmonių, kurie kiekvieną dieną pripildė džiaugsmo, nuoširdaus bendravimo ir smagių akimirkų. Iš čia išvykstu kupinas įkvėpimo, naujų idėjų ir širdyje išlikusio bendrystės jausmo.“

Šeštadienį, po tradicinio koncerto Vingio alumnams, kuriam šokėjai, muzikantai ir dainininkai ruošėsi ir repetavo visą savaitę, įvyko išskirtinė ceremonija – buvo atidengtas suoliukas, skirtas 2027 metais laukiamoms šviesaus atminimo choreografo Ričardo Tamučio šimtosioms gimimo metinėms atminti. Suoliuko dizainą sukūrė ir jį pagamino buvęs ansamblietis Andrius Marma. Suoliuko dizainas pasirinktas neatsitiktinai, jis pagamintas iš dviejų ąžuolo dalių ir dviejų akmenų, kurie susijungia ir sukuria bendrą visumą - tai simbolizuoja ansamblių Vingis ir Vilnis bendrystę ir artumą. Suoliukas pastatytas simbolinėje ir vingiečiams svarbioje vietoje - šalia stovykloje jau seniai augančio R. Tamučio garbei pasodinto ąžuolo. Prie jo po kiekvieno Aukštadvario koncerto susirenka esami ir buvę vingiečiai, prisimena R. Tamutį, dainuoja dainas ir džiaugiasi turėdami vieni kitus. Dabar čia stovintis suoliukas ir ant jo išdeginta frazė "Prisėsk žodeliui po mano ąžuolu...", dar labiau įprasmins šią tradiciją.

Prie Tamučio ąžuolo, o dabar ir suoliuko, nesunkiai gali pasijusti didelės bendruomenės dalimi. Po stovyklos muzikantas Ugnius dalinosi mintimis apie jos išskirtinumą:

"Nė su žiburiu nerasi tokios bendruomenės kaip Vingis! Palikite savo darbus ir bėdas už Vingio ribų ir įsijunkite džiaugsmą, nuotykius ir gerą laiką kartu su visomis vingiečių kartomis!"

Ir fuksei šokėjai Dovilei, kuri jau nuo mažų dienų yra susipažinusi su Vingiu, Aukštadvaris buvo tik dar vienas įrodymas, kokia nuostabi yra Vingio bendruomenė:

"Visada žinojau, kad Vingyje egzistuoja didelis bendruomeniškumo jausmas, bet tik Aukštadvario stovyklos metu supratau, koks tas bendruomeniškumo jausmas iš tikrųjų yra stiprus, gražus ir šiltas. Labai džiaugiuosi, kad gavau galimybę būti to dalimi."

Taigi, visa ši nuostabi savaitė buvo perpildyta sunkaus darbo ir atsidavimo repeticijoms, tačiau praskraidinta juoko, džiaugsmo, muzikos bei šokių iki pat ryto. Norėtume nuoširdžiai padėkoti vadovams, už jų kantrybę repeticijų metu, tikslias pastabas ir įkvėpimą nesustoti tobulėti.

Ačiū ir iki greito naujojo sezono starto!

Aukštadvario akimirkos