Emilis 💙

Įsibėgėjus mūsų šiltai vasarai sveikinamės su kolektyvo šokėju – Emiliu Ovanesovu. Mes neįsivaizduojame šokėjų sudėties be jo, kaip ir jis savęs neįsivaizduoja be šokių. Linksmos ir siautulingos sielos vaikinas, kuris visuomet pasirūpina tinkamiausiu garso takeliu tiek vakarėliuose, tiek laisvo laiko metu.

Šį interviu Emilis pradėjo nuo savo tradicinio prisistatymo: „Esu Emilis iš Mažeikių“. Pasakojo, kad prieš ateidamas į Vingį gimtajame mieste baigė choreografijos mokyklą, šoko tautinių šokių studijoje „Kauškutis“. Po mokyklos išvyko gyventi į Vilnių ir baigė kūrybinių industrijų studijas. Istorija kaip Emilis atrado Vingį prasidėjo dar mokykloje, paskutinėje klasėje. Su Kauškučio kolektyvu dalyvaudamas Dainų šventėje ir besiruošdamas išbėgti į savo šokių dalies pradžią stovėjo už Vingio. Kolektyvas iš karto atkreipė Emilio dėmesį, nes visi atrodė tokie paprasti, smagūs dar ir tas studentiškas kvapas. Iškarto pasakė sau, jeigu studijuosiu Vilniuje, būtinai čia ateisiu šokti.

Ar iš pirmo karto patekai į Vingį ir kiek metų čia esi?

Taip, iš pirmo. Atrankoje buvo daug vaikinų, prisimenu, kad ilgai reikėjo laukti atsakymo dėl patekimo. Jau galvojau viskas, nepatekau, o pasirodo tada Vingis buvo išvykęs porai savaičių į Kiniją. Tai tik po kiek laiko vadovės žinutė nudžiugino, kad patekau. Dabar eina mano penkti metai Vingyje ir dar tikrai ne paskutiniai.

Kokias pareigas teko užimti vingiavimo metais?

Nuo antrų savo vingiavimo metų iš Gvido perėmiau sandėlininko pareigas, jas einu iki šiol. Kol kas dar labai daug kostiumų nedingo, tai atrodo sekasi gerai.

Kokia buvo pirmoji diena Vingyje?

Nuo pirmos repeticijos iki dabar darant sukinius ir bandant laikyti tašką galvoje skamba vadovo Donato žodžiai: „Laikyyyt, laikyyyt, laikyyt“. Tai tiek ir atsimenu iš pirmosios dienos Vingyje.

Koks yra tavo asmeninis įsimintiniausias, smagiausias Vingio nutikimas?

Smagiausias nutikimas tai buvo kelionėje Lenkijoje, kai dėl didelio vingietiško triukšmo atėję raminti organizatoriai patys prisijungė prie vakarėlio. Kitą dieną dėl „blogų oro sąlygų” koncertas buvo nukeltas.

Neseniai turėtoje jubiliejinį koncertą, gal nutiko kokių kuriozų/juokingų situacijų ar nesusipratimų?

Buvo toks, kad repetavome generalinėje repeticijoje su kostiumais, kad pasižiūrėti ar viskas tinka. Atrodo, kad viskas gerai ir ateina jubiliejaus diena, koncerto metu reikia persirenginėti. Žiūriu, kad ne mano kelnės, nes kažkas per generalinę repeticiją sumaišė ir pasiėmė ne savo, todėl teko šiek tiek įtraukti pilvą, kad į jas tilpti ir bėgti šokti. O toliau viskas praėjo labai smagiai, pagaliau turėjome grupę „Balius“ gyvai, o ne tik per Marshall‘ą.

Svarbiausias/įsimintiniausias/brangiausias atradimas Vingyje?

Svarbiausias, įsimintiniausias ir brangiausias atradimas Vingyje yra mano antroji pusė –Kornelija Lukytė 😊

Gal nori perduoti kam nors linkėjimus?

Linkėjimai Gvidui, vis dar laukiu, kada atneš išplautus marškinius ir visus kostiumus į sandėlį.

Ar kolektyve yra/buvo narys į kurį stengiesi lygiuotis?

Pirmaisiais ar antraisiais metais darėme sukinius iš kampų ir negalėjau susukti, nes tuo metu į mane žiūrėjo Tomas Kropas, Augustas Purvis ir Paulius Černas, kažkaip niekaip nepavyko. Tai, manau, į šiuos žmones visada lygiavausi ir vis dar lygiuojuosi. Taip pat Laurynas Čižas visada būna pasitempęs, todėl jeigu šokame šalia, negali prasčiau atrodyti, tai turi susiimti. Linkėjimai vaikinai! 😉

Koks tavo mėgstamiausias šokis?

„Mėnesėlis“. Choreografija Rimutės Zaleckaitės, lietuvių liaudies daina, aranžuota Kęstučio Lipeikos. Šis šokis toks greitas, smagus ir paprastas, todėl labai smagu tiek šokti, tiek jį žiūrėti.

Koks tavo mėgstamiausias animacinis veikėjas?

Houmeris.

Į kokį gyvūną jautiesi panašiausias? Kodėl?

Liūtas. Koks zodiakas toks ir charakteris.

Slaptas nereikalingas talentas?

Moku groti dantimis.

Kokia savaitės diena yra tavo mėgstamiausia?

Šeštadienis.

Koks geriausias patarimas, kurį teko girdėti?

Jeigu klysti, tai klysk drąsiai.